- ilčius
- il̃čius sm. (2) žmogus ilgomis iltimis: Jaunikis nusišypsojo, žiūriu – nugi il̃čius, ir neišvarė tėvai manęs už jo Brt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
ilčius
Look at other dictionaries:
ilčikas — sm. žmogus su dideliais dantimis kaip iltimis; ilčius: Ateina ilčikas, dantis iškišęs (šypsodamasis) Upt … Dictionary of the Lithuanian Language
rauslys — rauslỹs, ė̃ smob. (4) DŽ, FrnW708 1. kas rausiasi, knisa: Senis ilčius rauslys (šernas), jau užėdęs, ausis priekin pakreipęs, sukioja šnipą rš. 2. kas mėgsta grioztis: Sučiupo rauslys ir mano auksinėlius rš … Dictionary of the Lithuanian Language
